trupėti

trupė́ti, trùpa (trum̃pa), -ė́jo intr. KBII169, J, K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Aps, JnšM; R, MŽ, N, M, L dalytis, irti į smulkias daleles, gurėti: Trupė́ti, graudumi stoties, graudėti I. Pasenusi duona graudi, trùpa Gr. Pakaitusių rugių duona skyla ir trum̃pa Pn. Sušalus varškė – trùpa iš viršaus Žl. Tai šustinį buvo padirbus ir mūsų mama, atsimenu, trùpa, tai su visa sauja [valgo] Plvn. Trùpa tos pienės lupamos, – karčios nenūluptos Rdn. Moma, būdavo, kai išverda jeknas, tai net trùpa Klt. Sopa – tegul sopa, trùpa – tegul trùpa [dantys]: nejau in daktarą Lel. Dančiai jau pradėj[o] trupė́t LzŽ. Negerai, bo plaukai trùpa OG448. Tame žarde kaip išdžiūna, ka trupė́tum [šiaudai], su tuo volu volydavo Brs. Dobilai geriausia sužardyt – tada nètrupa Dgl. Kaip čiupinėji [šieną] – sausas, trùpa Kvr. Šieneliukas sausas, net trum̃pa Ps. Tie šiaudai trùpa žemyn, lūžta Lnk. Bet tik minas, bet tik trùpa tas spalis – ir gerai Alz. Paskleisiam [linus] – ir būs, išsibūs, kol pradės spaliai trupė́ti Kl. Žemė gura ariant, t. y. trùpa JI493. Pavasarį molis, per žiemą iššalvėjęs, trùpa Dkš. Iš tos pelkės yra labai trùpančios velėnos Brs. Ir trupėdami grumstai, ir šakelės koto girgždesys tą patį kartojo. Vestuvės bus… M.Katil. Graudi eglė skaldoma trùpa Up. Da katras parskeltas, al i tas sutrūnijęs, – trum̃pa va, i gan, tie beržai Mžš. Mediniai kuolai būdavo; kokio stipresnio medžio parenka: ar beržo, ar vėl kokio, kad jau ne teip trùpa Slm. Aštresniai dura šakos, kad jau medis trupa S.Dauk. Alksnis y[ra] toks trupą̃s Dov. Stembriniai pavalkai y[ra] netrupą̃ Ggr. Tvartai jau linksta, trùpa visos plytelės Plvn. Ir kadai gi jau [pastatyta bažnyčia] – ir plytos nètrupa, o dabar vagi čianoj gi lipdė lipdė – ir cimantas nulėkė, ir visa Rk. An mano kaklo granatai trupė́jo JD586. Trupantysis vaisius BTŽ469. ^ Ui kad šaltà – ir bezdant trùpa Plt.